Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas – galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai – vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą.

• Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.

• Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.

• Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas – tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.

Kas gali įvaikinti?

• Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti.

• Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. 

• Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. 

• Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams. 

Reikalavimai:

• Amžius – pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims.

Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų. 

• Sveikata – nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152 redakcija). 

• Teistumas – apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą. Tarnybos atestuoti asmenys, vykdantys Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (toliau – GIMK darbuotojai), įvertins surinktus duomenis ir sutuoktinių (nesusituokusio asmens) galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus.

• Vaikai, augantys Jūsų šeimoje, yra asmenybės, poreikių deriniai. GIMK darbuotojai vertins, kokios sąlygos būtų sudarytos įvaikintam vaikui augti Jūsų šeimoje kartu su Jūsų vaikais, atsižvelgiant į visų vaikų poreikius pagal jų amžių.

• Gyvenimo sąlygos– GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti nuosavybės teise priklausantį būstą).

• Gaunamos pajamos– įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą. 

• Neleidžiama įvaikintibiologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.

• Vaiko kilmė – viena iš GIMK darbuotojų mokymų temų – atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, žinoti savo šaknis. Žinojimas apie save – stiprybė, lydinti visą gyvenimą, ir pasitikėjimas savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės istoriją ir atsiradimą įtėvių šeimoje (pavyzdžiui, kad jis augo vienos mamos pilvuke, bet jam gimus, moteris negalėjo juo pasirūpinti, todėl ir atsiradote Jūs – šeima, kuri jį myli ir juo rūpinasi, ir visada bus šalia). Savo kilmės žinojimas padės vaikui  užaugti savimi pasitikinčia asmenybe. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių. Pastarieji, kalbėdami apie vaiko kilmę ir praeitį, galėtų ir įskaudinti jį bei sukelti nepasitikėjimą Jumis.

• Gyvenamoji vieta– jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių. Jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos kompetentingą instituciją.

Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus.

• Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti vaiką, tai pasirengimas trunka iki keturių mėnesių - tris mėnesius trunka mokymai ir mėnuo yra skiriamas dokumentų pildymui. 

• Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik vaikus, atitinkančius specialius kriterijus, t. y. vaikus, turinčius rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikus (nuo 7 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupes.

Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos.

Kita naudinga informacija

1. Socialinės garantijos.

Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, įtėviai turi teisę gauti:

• vaiko priežiūros išmoką;

• tėvystės išmoką;

Lietuvos Respublikos Išmokų įstatymo nustatyta tvarka, įtėviai turi teisę gauti:

• vienkartinę išmoką vaikui;

Įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, ar jam gimus vienkartinė išmoka vaikui jau buvo išmokėta, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui, t. y. 506 eurų. Išmoka nemokama įvaikinus sutuoktinio vaiką.

• kasmėnesinę išmoką vaikui;

Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 80.50 eurų.

• išmoką, įsivaikinus vaiką.

Įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 368 eurai. Socialinių išmokų skyrių. Prašymus taip pat galima teikti ir elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

2. Vaiko priežiūros atostogos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka įtėviams priklauso:

 Tėvystės išmoka gali būti mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jeigu jam suteikiamos tėvystės atostogos ir jis iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Tėvystės atostogos turi būti suteikiamos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios, o įvaikinus du ir daugiau vaikų – per šešis mėnesius. Atostogos nesuteikiamos tuo atveju, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai įtėviui tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti.

 Vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama įvaikį prižiūrinčiam vienam iš motinystės socialiniu draudimu apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, jeigu vaiko priežiūros atostogų išėjęs asmuo iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Vienintelis išskirtinumas, kad vaiko priežiūros išmoka mokama 12 arba 24 mėnesius pasirinktinai, nepaisant įvaikinto vaiko amžiaus, t. y. iki vaikui sueis 18 metų. Vaiko priežiūros atostogos vaiko įvaikinimo atveju turi būti suteikiamos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios. Atostogos nesuteikiamos, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti.

Išmoka įvaikinus vaiką

• Įvaikinus vaiką vienam iš įtėvių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios, gali būti mokama speciali išmoka. Jos dydis siekia 368 eurus per mėnesį ir ji gali būti mokama dvejus metus nuo įvaikinimo, bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. 

• Nuo 2022 m. sausio 1 d. vaiko įtėvis (įmotė) turi teisę apsispręsti ar išeiti vaiko priežiūros atostogų ir, turint motinystės socialinio draudimo stažą, gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, ar gauti išmoką įvaikinus vaiką pagal Išmokų vaikams įstatymą.

• Jeigu vaiko įtėvis (įmotė) neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“ arba vaiko įtėvis (įmotė), turintis (turinti) teisę gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, pasirenka gauti išmoką įvaikinus vaiką, jam (jai) skiriama ir mokama viso dydžio išmoka įvaikinus vaiką.

• Jeigu „Sodros“ mokama vaiko priežiūros išmoka mažesnė nei išmoka įvaikinus vaiką, tuomet šalia vaiko priežiūros išmokos mokamas skirtumas, kad bendra išmokų suma nebūtų mažesnė nei   368 eurai.  
   

KUR KREIPTIS?

Fizinis asmuo, norintis tapti vaiko įtėviu, arba fiziniai asmenys (sutuoktiniai), norintys tapti vaiko įtėviais, turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių.